Didžiųjų kačių rūšys

Tigras



Tigrai yra stambiausi ir stipriausi iš visų kačių. Anksčiau negausiai jie buvo paplitę daugelyje Indijos ir Pietryčių Azijos miškų bei visoje Kinijoje iki pat Sibiro Šiaurėje. Šiandien šis nuostabus gyvūnas yra nykstanti rūšis. Negausiai tigrų išlikę keliuose atogrąžų miškų draustiniuose ir pelkėse, tokiose kaip Gango delta Indijoje. Stambiausi Tigrai gyvena snieguotuose Sibiro miškuose, bet gamtoje jų maždaug išlikę 200. jų buveinė pamažu naikinama, o patys Tigrai buvo medžiojami pramogai., tad jie atsidūrė ties išnykimo riba. Tigrai medžioja stambius gyvūnus, tokius kaip elniai ir šernai. Jie medžioja pavieniui ir gina savo teritoriją nuo įsibrovėlių. Kaip ir visos katės, Tigrai prie grobio sėlina, o bėgti gali tik trumpai, tad prieš puldami auką, turi prisėlinti kuo arčiau. Nemažai laiko tigrai praleidžia gaivindamiesi upėse arba prie jų ir dažnai slepia savo aukos kūną tankumyne arba vandenyje.
 
Porūšiai:

 
v Bengalinis tigras;
v Indokininis tigras;
v Malaizinis tigras ;
v Sumatrinis tigras;
v Sibirinis tigras arba Amūrinis tigras;
v Pietų Kinijos tigras;
v Balinis tigras ;
v Javinis tigras;
v Kaspijinis tigras.





 


Liūtas



Tai kačių šeimos plėšrieji žinduoliai. Didžiausia Afrikos katė. Kvartero pradžioje buvo paplitęs beveik visoje Afrikoje, P. V. Azijoje ir P. Europoje. Dabar išliko Afrikoje (į pietus nuo Sacharos) ir Indijoje. Saugomas draustiniuose, nac. parkuose. Patinų kūno ilgis su uodega iki 3 m, aukštis ties mentėmis iki 1,2 m, masė iki 280 kg. Patelės mažesnės. Plaukai smėlio spalvos, trumpi, suaugusių patinų galva, kaklas, krūtinė, kartais ir pilvo apačia apaugę ilgais karčiais. Jaunikliai dėmėti. Liūtai gyvena žolėtose lygumose ar krūmynuose šeimyninėmis grupėmis, kurios vadinamos praidais. Praidą sudaro iki 3 patinų, 15 patelių ir jų jaunikliai. Aktyvūs temstant ir naktį. Kasdien miega maždaug po 21 valandą.




Porūšiai:

v Šiaurės rytų Kongo liūtas ;
v Pietvakarių Afrikos liūtas ;
v Konginis liūtas;
v Pietų Afrikos liūtas;
v Masajinis liūtas;
v Rytų Afrikos liūtas;
v Azijinis liūtas;
v Abisininis liūtas;
v Vakarų Afrikos liūtas, Senegalo liūtas;
v Kalahario liūtas.



Leopardas



Leopardas, plėšrus kačių šeimos žinduolis. Paplitęs Afrikoje (į pietus nuo Sacharos), P. Azijoje, V. Rytuose. Kūno ilgis su uodega iki 3 m, patinų masė iki 75 kg, patelės mažesnės. Kailis tankus, purus, gelsvas arba rudas, su juodomis žiedinėmis dėmėmis, kurios gerai paslepia leopardą tarp medžio šakų ir aukštoje žolėje ant žemės. Indijoje kartais aptinkami juodi leopardai. Leopardai mėgsta drybsoti ant šakų tykodami grobio. Kartais leopardai ant pro šalį einančios aukos šoka tiesiai iš medžio. Jie įsitempia sumedžiotą gyvūną į medį ir įspraudžia į tarpušakį. Minta elniais, ožiais, avinais, antilopėmis, pavianais, paukščiais, graužikais, gyvatėmis, kartais puola naminius gyvulius (avis, arklius, šunis). Leopardžių nėštumas trunka ~ 3 mėn. Veda po 1 – 3 jauniklius. Leopardo jaunikliai patys turi išmokti savimi pasirūpinti ir, kol sulaukia 18 mėn. – 2 metų amžiaus, yra priklausomi nuo motinos.





Porūšiai:


Afrikoje sutinkami porūšiai:
v  Afrikinis leopardas;
v  Zanzibarinis leopardas;
v  Panthera pardus melanotica;
v  Panthera pardus nanopardus;
v  Berberinis leopardas;
v  Panthera pardus sindica;
v  Panthera pardus suahelica.


Azijoje sutinkami porūšiai:


v  Panthera pardus ciscaucasica;
v  Indokininis leopardas;
v  Indinis leopardas;
v  Panthera pardus japonensis;
v  Šrilankinis leopardas;
v  Javinis leopardas;
v  Panthera pardus millardi;
v  Panthera pardus nimr ;
v  Kininis arba amūrinis leopardas;
v  Panthera pardus pernigra;
v  Persinis leopardas;
v  Sinajinis leopardas;
v  Anatolinis leopardas.







Jaguaras


Katinių šeimos plėšrus žinduolis. Ilgis – 150-180 cm. Svoris 55-100 kg (patinai), 68-136 kg (patelės). Tai vienintelė neriaumojanti katė. Gyvena P. ir Centrinėje Amerikoje. Suaugę jaguarai gyvena pavieniui, išskyrus poravimosi laikotarpį. Medžioklės plotas priklauso nuo grobio gausos. Jei jo daug, užtenka nedidelio ploto. Jei mažai, teritorija gali apimti net 500 km².Jaguaras – saugomas gyvūnas, nes dažnai nukenčia nuo medžioklės dėl kailio. Jaguaras , didžiausia Pietų Amerikos katė, negali gretai bėgti ilgų distancijų, todėl jis linkęs prieš puldamas kuo arčiau prisėlinti prie grobio, kad sėkmingai jį nudobtų. Jis puikiai plaukia ir minta žuvimis bei vandeniniais vėžliais, taip pat elniais ir kitais sausumos gyvūnais. Patelė atsiveda nuo vieno iki keturių jauniklių vadą ir gina juos nuo bet kokio įsibrovėlio, taip pat ir jų tėvo.









Irbis



Irbis, arba snieginis leopardas katinių šeimos plėšrus žinduolis. Gyvena centrinės Azijos aukštikalnėse iki 5000 m aukštyje. Mėgsta uolas, spygliuočių miškus, uolėtus krūmynus. Kūno ilgis iki 150 cm, uodegos apie 90 cm, masė 23-45 kg. Šviesiai pilkas, beveik baltas, su tamsiomis žiedo pavidalo dėmėmis. Storas tankus kailis saugo irbį nuo šalčio, o jo raštas padeda užsimaskuoti tarp uolų ir sniegynų. Medžioja įvairius žinduolius, dažniausiai prietemoje, daugiausiai kalnų ožius, rečiau kiškius, švilpikus. Gyvena pavieniui, išskyrus poravimosi laikotarpį. Nėštumas trunka 90-100 dienų, dažniausiai būna 3-5 jaunikliai. Šie subręsta 3 metų. Kartais priskiriamas Panterų genčiai.








Lūšis





Lūšis katinių šeimos plėšrus žinduolis. Lūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2008 m. Lietuvoje gyvena kelios dešimtys lūšių). Praeityje lūšys buvo paplitusios visoje Europoje, tačiau XX amžiaus viduryje rytinėje ir vidurinėje Europos dalyje jos išnyko. Paskui pradėta lūšis neintrodukuoti ir tai sėkmingai vykdoma. Apie 90 % visų šios rūšies atstovų gyvena Sibire. Laikosi didesniuose miškuose. Minta pelėmis, pelėnais, stirnomis, elniais, bet dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius. Žmogaus vengia. Lūšis stipresnė už šunį (pvz., vokiečių aviganį). Buvo atvejų, kai lūšys mirtinai sudraskydavo piemenų šunis. Lūšis turi puikų regėjimą – pelę pamato už 75m.




Puma


Puma antras pagal dydį katinių šeimos plėšrus žinduolis, paplitęs Amerikoje.Kūno ilgis svyruoja nuo 100 iki 180 cm, uodegos ilgis iki 75 cm, sveria apie 100 kg. Kailis rausvai geltonas (jauniklių būna su tamsiomis dėmėmis); nugara tamsesnė, pasmakrė beveik balta, uodega tamsi. Gyvena miškų pakraščiuose, kalnuose, rečiau stepėse. Aktyvi prieblandoje ir naktį. Minta dažniausiai vidutinio dydžio ir smulkiais stuburiniais gyvūnais. Veda 2-3 jauniklius. Labai išnaikinta. Medžioklė ribojama.